drūgalis

drū́galis sm. (1) žr. drūtgalys: Medžio drūgalis, t. y. kamienas, storgalis, drūtas galas J. Rąsto drū́galį sunku pakelti – labai storas Užv. Pirma ritinkiam drū́galį, paskuo tęvgalį Kl. Iš drūgalelių dirbinsiu lovelę LTR(Mžk).